Legalu?
Kaip ir dažnas šio pasaulio gyventojas, siunčiuos. Apie kokį siuntimą čia kalbama, suprasti vėlgi gali dažnas. Šiandien perskaičiau straipsnelį apie suimtus vieno torrentų saito savininkus, ir dar sykį (turbūt beprasmiškai, bet vistiek) susimąsčiau, kaip apiplėšinėju mėgstamus atlikėjus, filmų ir programų kūrėjus, na trumpai tariant – pusę pasaulio.
legal / adjective
1 [only before noun] connected with the law
2 allowed or required by law
Taip, aš laužau įstatymus. Skamba kraupokai?Bet kaip kažkas pasakė, norint nutraukti piratavimą, reikėtų panaikinti internetą.
Pirkti filmus.. daugumos net nerasčiau prekyboje (neįskaitant internetinio shopping’o). Tačiau, jei smarkiai noriu pažiūrėti vieną ar kitą filmą – einu į kiną.
Muzika.. situacija panaši. O kiek perliukų atrandu siųsdamasi atsitiktinių mėgst. žanrų atlikėjų muzikos, kurios su žiburiu nerasi Lietuvoje. Pirkti visą albumą internetu dėl vienos dainos? Heh. Be muzikos man nėra gyvenimo, o kvėpuoti reikia.
Programos ‘n all that jazz.. Ne visi išgalim tiek sumokėti už originalų fotošopą.
Ai, whatever. Čia ne pasiteisinimai.
Reikia kavos :|
Ir sutinku, ir nesutinku. Kas liečia programas — didžiajai daliai “everyday use” programų yra nemokami analogai. Bandoma pasiteisinti, kad “kaip dabar ims ir pereis tūkstančiai žmonių nuo įprasto MS Office prie OpenOffice.org”. Ogi va taip — imi, pereini, ir viskas. Žinoma, komercinio produkto galimybių nereikia tikėtis. Tačiau pagrindiniams darbams atlikti — per akis. Tas pat liečia Photoshop ir daug kitų programų. Na, o jei jau užsiimama profesionaliu darbu ir iš to gaunamos pajamos — tada ir PĮ pirkimas ne toks skausmingas.
Kas su filmais — yra DVD nuoma. Aišku, kai kurie atvejai išskirtiniai, ir filmo išsinuomoti nepavyks, nes jo — nėra. Štai su muzika kebliau. Su knygomis, deja, irgi (nes popierinių ir tų pačių elektroninių knygų kaina dažnai būna “europinė”, o bibliotekose — labai retas atvejis, kad būtų).
IMHO.